Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai gauna vis daugiau paklausimų dėl žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijų teritorijose, administravimo.
Kaip apibrėžiama LR sodininkų bendrijų įstatyme, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Sodininkų bendrijos, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti, steigti kolektyvinius sodus, arba žemė, priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir kelių juostomis bendrijų iniciatyva, atskiru bendrijos susirinkimo sprendimu gali būti perduotos valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms Vyriausybės priimtose taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui vykdyti reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kelius, gatves savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi tam tikros prioritetų. Pirmiausias prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kai tokie keliai ir gatvės atlieka tranzitinę funkciją. Antras prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai. Trečioje vietoje yra keliai ir gatvės, skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys.
Sodininkų žemė – žemės ūkio paskirties žemė
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijose ir 5 km atstumu aplink jas draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri LR želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis tokių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
4) mažesniais atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Statybos ypatumai sodininkų bendrijose
Sodo sklype statomiems statiniams keliami tam tikri, specifiniai reikalavimai. Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima net ir aklina tvora.
Statyti tvorą ant sklypo ribos, kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą, galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos, kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, valdybos arba pirmininko sutikimą.
Mėgėjų sodo sklype statant statinius maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams. Gyvenamojo pastato ar sodo namo aukštis negali viršyti 8,5 m. Priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m.
Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.), taip pat ir bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
Sodo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama tuomet, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į kitą paskirtį numatomas savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane.
Be to, NŽT atkreipia dėmesį ir į tai, kad dažnai pamirštamas ir ignoruojamas specifinis reikalavimas, numatytas parduodant privatų sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje. Įstatymai numato, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitą
Šaltinis: NŽT